Greitai augantys verslai; produktai, užimantys didelę rinkos dalį. Žiūrėti: šunys, melžiamos karvės.

Toks žmogus, kuris siekia tik materialios gerovės o ne kokių nors kitų žmogiškų tikslų. Žmogaus ekonomisto doktrina XIXa. sukūrė klasikinės ekonomikos teorijos atstovai. Vėliau pripažinta, kad žmogaus poelgius gali skatinti ir kitoki motyvai, pvz., dvasiniai. Žiūrėti: altruizmas, labdara, parama

Plačiąja prasme – šalie sgyventojai, darbo ištekliai; Siaurąja prasme – darbo jėga; Gamybos veiksnys, kurio kiekis ir kokybė didėja dėl švietimo ir sveikatos paslaugų vartojimo, t.y. žmogaus našumas, viršijantis nekvalifikuoto darbuotojo našumą, kitaip dar – žmogiškasis kapitalas.

Žiūrėti: išskaidytas žinojimas

Valstybinis (ar vietinis) mokestis už valstybės institucijos atliktą veiksmą, išduotą juridinę galią turintį dokumentą ar už prekės pagaminimą ir įvežimą. Žyminis mokestis gali būti imamas už licencijų, leidimų išdavimą, įmonės registravimą, kelių policijos veiksmus, pažymas ir daugelį kitų veiksmų. Tipiškas žyminis mokestis sumokamas įsigujant ženklą (žymą) ir juo patvirtinant mokesčio sumokėjimą. Žyminis mokestis buvo pradėtas…

Žemės savininko pajamos iš žemės nuomos; Savininko pajamų iš žemės ir žemės kokybei išlaikyti būtinų išlaidų skirtumas.

Vartojimo prekės ir paslaugos. Tai yra gėrybės, kurios visiškai suvartojamos ir nebedalyvauja tolesniame gamybos procese. Karlas Mengeris jas vadino pirmojo lygmens gėrybėmis. Žiūrėti: aukštesniojo lygmens gėrybės

Mokestis, kurį į valstybės ar savivaldybių biudžetus moka privačios žemės savininkai. Žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, jo tarifas dažniausiai siekia 1-3 procentus. Lietuvoje metinis žemės mokesčio tarifas – 1,5 procento žemės vertės. Žemės mokestis priskiriamas nekilnojamojo turto mokesčių grupei ir pasižymi visomis šiomis mokesčiams būdingomis ydomis. Žiūrėti: nekilnojamojo turto mokestis

Vienas iš gamybos veiksnių, gamtos išteklius. Žemės kiekis yura ribotas, tačiau žmonės įvairiais būdais gali didinti jos derlingumą, t.y. našumą – tręšti žemę, kurti genetiškai modifikuotus produktus ir pan. Ribinėmis žemėmis vadinamos tokios žemės, kurias apsimokėtų dirbti ir naudoti tam tikroms gėrybėms auginti, jei šių gėrybių kaina šiek tiek pakiltų, ir vertėtų jas apleisti, jei…

Energija, gaminama iš atsinaujinančių ir eklogiškų žaliavų, pvz., vandens, rapsų, grūdų ir kt. Žalioji energija mažiau teršia aplinką, tačiau yra brangesnė.