Materialių gėrybių atsisakymas. Analizuojant ekonomiką paprastai daroma prielaida, kad žmogus nėra asketas ir kad kiekviena žmogiška būtybė nori pagerinti savo materialią būtį. Itin retai pasitaiko asketų, kuriems nekyla pagrindinė ekonomikos sprendžiama problema – kaip ribotais ištekliais patenkinti neribotus poreikius, nes jiems svarbiau savo poreikius apriboti. Tipiškas asketo pavyzdys – graikų filosofas Diogenas (apie 413-323 m. pr. Kr.), gyvenęs statinėje.