Individo protiniai ir fiziniai gebėjimai. Žiūrėti: žmogiškieji ištekliai

Fizinis asmuo, pagal darbo sutartį atliekantis sutartus darbus ar vykdantis sutartas funkcijas ir už tai gaunantis darbo užmokestį.

Ekonomikos teorija, teigianti, kad prekių ir paslaugų vertę lemia joms pagaminti sunaudoto darbo kiekis. Darbo vertės pradininkai yra Adamas Smithas ir Davidas Ricardo. Labiausiai šią teoriją išplėtojo Karlas Marxas ir panaudojo ją darbo jėgos išnaudojimo teorijai pagrįsti. Darbo vertės teorija populiari ir šiandien – net marksizmą neigiantys ekonomistai teorijos pagrindą laiko esant teisingą. Žiūrėti: subjektyviosios…

Darbo užmokestis, iš kurio išskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, paprastai – gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Piniginis atlygis, sumokamas už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis gali būti mokamas kaip alga arba kaip valandinis atlygis. Žiūrėti: alga, valandinis atlygis

Darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja už jį sumokėti. Sutartis gali būti rašytinė arba žodinė. Lietuvos įstatymai leidžia sudaryti tik rašytinę darbo sutartį.

Visuomenės gyvenimo būdas , kai individai, turintys skirtingų gebėjimų, atlieka tą darbą, kurį geba daryti geriausiai, ir vėliau keičiasi savo sukurtais produktais. Darbo pasidalijimo principu besivadovaujanti visuomenė yra ekonomiškai efektyvesnė už autistinę visumenę. Žiūrėti: asociacijos dėsnis

Per laiko vienetą darbuotojo pagamintas produkto kiekis.

Darbo jėgos ir darbingo amžiaus (pastarąjį nustato valstybė) gyventojų santykis.

Dirbančių ar ieškančių darbo gyventojų gyvenamosios vietos keitimas.