Finansinės apskaitos principas; t.y. pajamos ir išlaidos apskaitomos tada, kai gaunami arba išleidžiami pinigai (kai sumokama už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą). Žiūrėti: kaupimo principas

Pinigų suma, kurią individas pageidauja nuolat turėti grynųjų pinigų pavidalu. Grynųjų pinigų atsarga laikoma norint sumokėti už įsigyjamas prekes ar paslaugas, turėti atsargų ar dėl spekuliacinio (tikintis, kad vertė padidės) motyvo. Grynųjų pinigų atsarga – tai ne atsitiktinis pinigų likutis atlikus visus pageidaujamus pirkimus. Grynųjų pinigų atsarga yra sąmoningo žmogaus pasirinkimo turėti tam tikrą pinigų…

Investicijos įsigyjimo (sukūrimo, vertės padidinimo) vertė, sumažinta amortizacijos verte ir šios investicijos rizikai amortizuoti sudarytais specialiaisiais atidėjimais; Finansų įstaigos finansinio turto vertė, įkainota rinkos kaina arba įsigyjimo kaina, sumažinta šiam turtui sudarytais specialiaisiais atidėjimais.

Turto vertė dabarties momentu; ją sudaro turto įsigyjimo kainos ir amortizacijos lėšų skirtumas.

Monetos ir popieriniai pinigai.

Šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertė (bendrasis vidaus produktas) atėmus ilgalaikio turto nusidėvėjimą (t.y. kapitalo suvartojimą). Teigiama, kad šis rodiklis geriau nei bendrasis vidaus produktas parodo gerovės pokyčius. Žiūrėti: bendrasis vidaus produktas

Žiūrėti: idealusis tipas

Įmonės veiklos efektyvumo vertinimo rodiklis, skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimų santykis. Jis parodo, kiek eurų grynojo pelno duoda 1 euro (ar kito piniginio vieneto) vertės pardavimai.

Eksporto ir importo skirtumas, t.y. suma, kuria eksportas viršija importą.

Prekės ir paslaugos kainos nustatymo strategija, kai nauja prekė įkainojama didžiausia kaina, kurią pasirengę mokėti vartotojai. Kai vieno segmento vartotojų poreikis patenkinamas, kaina mažinama orientuojantis į kitą segmentą. Šia strategija siekiama mažinti vartotojo perteklių ir didinti gamintojo perteklių. Žiūrėti: vartotojo perteklius