Tikimybių teorijų dėsnis, teigiantis, kad, jei bandymas bus bus pakartotas pakankamai daug kartų, tai kiekvieno atsitiktinio dydžio pasirodymo tikimybė artės prie statistinės tikimybės. Dėsnis plačiai taikomas draudimo srityje, kur, remiantis ilgalaikiu visos grupės stebėjimu, daromos išvados apie kiekvieno konkretaus įvykio ar reiškinio tikimybę – asmens gyvenimo trukmę, vagystes ir t.t.