XVIIIa. ekonomikos minties srovė, teigianti, kad žemė yra vienintelis visuomenės pajamų ir gerovės šaltinis, svarbiausias ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys, vienintelis galintis sukurti „grynąjį produktą”. Pasak fiziokratų, pramonė yra išvestinė ekonomikos veiklos šaka, tik perdirbanti žemės ūkio produkciją. Fiziokratai tikėjo „prigimties tvarkos” visuomenėje idėja, kurią vėliau Adamas Smithas, vartodamas „nematomos rinkos” terminą, pritaikė rinkos mechanizmui paaiškinti. pagrindiniai atstovai – Francois Quesney (1694-1774) ir Jacques’as Tourgot (1727-1781).