Teiginys, kad pinigų kiekio pokyčiai daro nevienodą, neproporcingą ir nemomentinę įtaką kainoms. Pvz., centrinio banko papildomai išleisti pinigai pabrangina prekes, tačiau nebūtinai visas, ne vienodu mastu ir ne vienu metu. Todėl pinigų kiekio pokyčiai perskirsto gerovę rinkoje, praturtindami tuos, kurie pirmieji gauna papildomų pinigų, ir tuos, kurių prekių ir paslaugų pastarieji perka. Nukenčia tie, kurie yra šios papildomų pinigų judėjimo grandinės pabaigoje – pastovias pajamas gaunantys asmenys, pvz., pensininkai, studentai. Žiūrėti: pinigų neutralumas.