Vienos šalies įmonės galimybė pagaminti vienas prekes ar teikti paslaugas esant santykinai mažesnėms alternatyviosioms sąnaudoms nei kitos šalies įmonėje, esant galimybei ir vieną, ir kitą prekę gaminti abiejose šalyse ir vienos šalies įmonei esnt absoliučiai pranašesnei už kitos šalies įmonę. Santykinis pranašumas paaiškina specializacijos, darbo pasidalijimo ir laisvosios prekybos naudingumą. Pvz., teisininkas geriau ir teisėjauja, ir tvarko buhalteriją nei buhalteris, tačiau jam naudinga samdyti buhalterį, nes teisininko alternatyviosios sąnaudos yra didesnės nei buhalterio. Santykinio pranašumo teorijos užuomazgų yra Roberto Torrenso, Adamo Smitho darbuose, vėliau šią teoriją išplėtojo Davidas Ricardo. Kartais vadinamas lyginamuoju pranašumu. Žiūrėti: absoliutusis pranašumas, alternatyviosios sąnaudos, asociacijos dėsnis.