Asociacijos dėsnis

Davido Ricardo 1817m. Principle of Political Economy and Taxation aprašytas dėsnis, įrodantis neabejotinus darbo pasidalijimo pranašumus net ir tais atvejais, kai vienas individas ar jų grupė (pvz., šalis) visais atžvilgiais (t.y. absoliučiai) yra pranašesnė ir produktyvesnė už kitą individą ar jų grupę. D. Ricardo nagrinėjo laisvosios prekybos tarp dviejų šalių, kurių viena yra labiau gamtos apdovanota už kitą, padarinius, darydamas prielaidą, kad darbas ir kapitalas negali laisvai judėti tarp šalių. D. Ricardo įrodo, kad abiem šalims yra naudingas darbo pasidalijimas ir laisvoji prekyba tuo atveju, kai didesnį darbo našumą pasiekusi šalis specializuojasi gaminti tas prekes, kurių gamybos našumas palyginti didesnis.
Tarkime, Dirbtukai yra visais atžvilgiais produktyvesni už Tinginiukus. Dirbtukai pagamina staliuką per 4 valandas, o Tinginiukai – per 5 valandas. Dirbtukai pagamina kėdutę per 2 valandas, o Tingimiukaii – tik per 4.
Kėdutėms ir staliukams gaminti skiriama po 40 valandų. Jei ir Dirbtukai ir Tinginiukai gamintų ir kėdutes, ir staliukus, per 80 valandų būtų pagaminta 36 staliukai ir 60 kėdučių. Kadangi Dirbtukai kėdutes gamina 2 kartus našiau nei Tinginiukai, o stalus tik 1,25 karto našiau, abiem pusėms būtų naudinga, kad Dirbtukai gamintų tik kėdutes, o Tinginiukai – tik staliukus. Jei Dirbtukai visas 80 valandų gamintų tik kėdutes, o Tinginiukai – tik staliukuss, būtų pagaminama 32 staliukų ir 80 kėdžių, t.y. santykinai daugiau produkcijos santykinai mažiausiomis alternatyviosiomis sąnaudomis. Dėsnis dar vadinamas santykinio pranašumo dėsniu.

Paskelbta A